Prieš daugiau nei šimtmetį „gimęs“ kūrinys atgijo garso įraše
Pavasarį įrašų studijoje grojęs Šiaulių kamerinis orkestras Camerata Solaris rugsėjį pasitinka su įamžinta kokybiška muzika.
Česlavo Sasnausko Requiem (1915) / Originali Vilhelmo Cepinskio versija styginių orkestrui, 2024, įrašyta kartu su orkestru ir scenos kolegomis, jau prieinama klausytojams.
Gegužės mėnesį Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Linas Balandis), mecosopranas Aurelija Stasulytė, tenoras Juozas Janužas ir bosas Paulus kartu su orkestru atliko profesionalų įrašą Šiaulių teatro Mažojoje salėje. Valstybinė drama. Šiaulių teatras, griežtai vadovaujamas garso inžinieriaus Pauliaus Trijonio. Sausas.
Vieno profesionalios lietuvių muzikos pradininkų, kompozitoriaus ir vargonininko Česlovo Sasnausko originalią Requiem versiją sukūręs „Camerata Solaris“ meno vadovas ir dirigentas Vilhelmas Cepinskis sakė, kad jį sužavėjo rasti mišių rekviem iš aplinkinių. 1960 m. Rašydamas savo versiją, maestro stengėsi kuo labiau priartėti prie pirminės kūrinio autoriaus idėjos.
Pirmą kartą šiais metais, vasario 16-osios proga, Šiaulių gatvėje skambėjo Česlovo Sasnausko Requiem, kurį kartu su choru ir solistais atliko orkestras „Camerata Solaris“. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje.
Ch „Sasnausko Requiem“ yra vienas iš trijų Cameratos Solaris šiais metais įrašytų kūrinių. Tikimasi, kad iki metų pabaigos žiūrovus pasieks originali M. K. Čiurlionio styginių kvarteto c-moll versija styginių orkestrui ir V. Čepinskio atliekama Ludwigo van Beethoveno Penktoji simfonija.
Pastarąją, dar vadinamą „Likimo simfonija“, gausiai publikai orkestras gyvai atliko vos prieš kelias dienas, Šiaulių miesto 788-ųjų metinių proga, Prisikėlimo aikštėje. Pavasarį maestro išsakyta viltis, kad įrašyti kūriniai ir toliau gyvuos, kai juos scenoje atliks orkestro muzikantai, tampa realybe.
