Ligoninės socialinis darbuotojas sprendžia nepalankias pacientų gyvenimo aplinkybes
Kai žmogus patenka į ligoninę, dažnai labai aktuali tampa gyvenimo realybė, kurią jis buvo pamiršęs. Respublikinės Šiaulių ligoninės socialinio darbo koordinatorė Inga Kukchikaitienė vardija problemas, kurias sprendžia ligoninės socialiniai darbuotojai.
Pasitaiko, kad ligoninės pacientas neturi dokumentų, kitas sužino, kad pasibaigęs jo asmens dokumento galiojimas, nutrūko socialinis draudimas ar socialinė pašalpa, trečias nerimauja dėl grįžimo į socialines įstaigas ir yra priverstas ieškoti pacientų artimųjų.
Todėl ligoninėje dirbančio socialinio darbuotojo uždavinys – užtikrinti, kad susiklosčius nepalankioms gyvenimo aplinkybėms pacientui būtų suteikta ne tik medicininė pagalba, bet ir visos jam priklausančios socialinės paslaugos.
Ligoninėje gyvenimas įtemptas
Socialinio darbuotojo darbas ligoninėje yra įvairus, sudėtingas, dinamiškas ir sukasi apie pacientų, jų šeimų ir jiems padedančio personalo gyvenimą, kurį bando nustatyti patekę į ligoninę.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Krizių intervencijos, hospitalizacijos, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus socialinės darbuotojos Jurgita Vasauskienė ir Vaidutė Ringienė, nepaisant to, kad sveikatos draudimas jau seniai nutrūko, imasi veiksmų, kad pacientas suteiktų paslaugas. ligoninė gauna apmokėjimą už suteiktas paslaugas.
Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama iš užsienio grįžtantiems piliečiams, daugėja ir užsienio šalių piliečių, kuriems aktualus kalbos barjeras.
Kartais, kai į ligoninę nuvežtas žmogus yra be sąmonės ir miršta neatpažintas, atsiranda būtinybė surasti jo artimuosius. Tokiais atvejais labai svarbus socialinių darbuotojų bendradarbiavimas su daugeliu institucijų, įskaitant teisėsaugos institucijas.
Todėl, pasak I. Kukchikaitienės, atsakingos už socialinių darbuotojų veiklos koordinavimą, ligoninėje dirbančio socialinio darbuotojo užduotis yra užtikrinti, kad susiklosčius nepalankioms aplinkybėms pacientui būtų suteikta ne tik medicininė pagalba. . , bet ir visas jai priklausančias socialines paslaugas.
Socialinis darbuotojas ligoninėje – tai asmuo, kuris pagalbos reikalingam pacientui paaiškins, kur ir į ką kreiptis, o prireikus palydės į globos įstaigą, globos įstaigą ar kitą įstaigą.
Jei artimųjų nėra, tačiau žmogui reikalinga nuolatinė pagalba, socialinis darbuotojas padeda priimti sprendimus dėl slaugos, globos ar palaikomojo gydymo, padeda surasti įstaigą, kurioje šios paslaugos teikiamos.
Ligoninėse dirbantys socialiniai darbuotojai pirmieji ištiesia pagalbos ranką sunkiai besiorientuojantiems aplinkiniame pasaulyje, kenčiantiems nuo priklausomybių, stokojantiems socialinių įgūdžių ar sunkiai sergantiems. Kartais šių specialistų patarimo prireikia ir paciento artimiesiems, kuriems nelengva iš karto suprasti, kur kreiptis pagalbos.
Vėžio buvimas
Be to, vėžys, pakeičiantis žmogaus gyvenimą, suteikia ir tam tikrų pranašumų. Respublikinės Šiaulių ligoninės Krizių slaugos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus socialinė darbuotoja Jurgita Vasauskienė, prižiūrinti onkologijos kliniką, rūpinasi, kad kiekvienas pacientas pasinaudotų Vėžio ligų nevyriausybinės organizacijos teikiamomis galimybėmis. Pacientai „Pagalbos“. Asociacija (Paulius) rūpinasi kiekvienu pacientu. Šiuo metu POLA yra sudariusi sutartis su 160 verslo partnerių, kurie suteikia nuolaidas iki 80 procentų, o kai kurie teikia paslaugas nemokamai.
Pasak J. Vasauskienės, norint pasirūpinti kiekvienu nauju vėžiu sergančiu pacientu, labai svarbus glaudus skyriaus darbuotojų ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimas. „Tiek bendrosios praktikos slaugytojai, tiek gydytojai visada perduoda informaciją, kai paaiškėja, kad pacientui reikalinga socialinio darbuotojo pagalba“, – džiaugiasi socialinė darbuotoja.
RSHL onkologijos klinikoje yra socialinio darbuotojo kabinetas, į kurį patenka ne tik stacionaro, bet ir konsultacinio skyriaus pacientai. Į kabinetą žmonės ateina laukdami onkologo konsultacijos ar po jo, kai iškyla klausimų dėl socialinių paslaugų po vėžio. Tačiau daugiausia dėl Pauliaus kortelės kreipiasi vėžiu sergantys pacientai.
Kitiems reikia patarimo apie naudą, kurią kai kurios savivaldybės teikia vėžiu sergantiems žmonėms. Taip pat aktualus hospitalizuotų pacientų perkėlimas tarp skirtinguose pastatuose įsikūrusių ligoninės klinikų, kuriuo taip pat rūpinasi socialinis darbuotojas.
Vyras turi rūpintis
Būdama Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos Krizių, priėmimo, konsultavimo ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus socialine darbuotoja, Vaidutei Ringienei tenka spręsti daug socialinių problemų. Socialinė darbuotoja pastebi, kad pagrindinė tuberkulioze sergančiųjų problema – socialinės išmokos.
„Kai kuriems pratęstos naujos socialinės pašalpos, vienkartinės išmokos“, – ne tik apie savo darbą, bet ir apie problemas, dėl kurių žmonių gyvenimas pamažu grimzta į socialinę izoliaciją, pasakoja V. Ringėnė.
Viena iš šių problemų – antstolių savivalė, kai kėsinamasi į socialines pašalpas ir žmogui net nebelieka pinigų pragyventi.
Tuberkuliozės skyriuje pacientai gydomi apie šešis mėnesius, kol įveikiama aktyvi tuberkuliozės forma. Socialinė darbuotoja pastebėjo, kad jiems veiklos neužtenka, todėl ieško rėmėjų, kurie padėtų įsigyti stalo žaidimų, atitraukiančių ne tik nuo žalingų įpročių, bet ir nuo varginančių minčių.
Kartu su pacientais socialiniams darbuotojams tenka važinėti į kitus miestus, sprendžiant klausimus dėl pašalpų, antstolių sprendimų, kurie vykdomi dėl alimentų įsiskolinimo ar negrąžintų paskolų.
Keliaujant viešuoju transportu su tokiais pacientais patraukiamas aplinkinių dėmesys, o tai kelia nerimą ir pačiam socialiniam darbuotojui, o ne tik pacientui, kuris dažniausiai būna ilgalaikis kirpyklos lankytojas. Todėl tuberkuliozės skyrius rado išeitį: įsigijo nuosavą plaukų kirpimo mašinėlę, gavo reikalingus leidimus kirpimo paslaugoms teikti, o kirpėjos paslaugas perėmė socialinė darbuotoja Vaidutė Ringienė.
Pasak V. Ringenės, socialinis darbuotojas yra teisininkas, slaugytojas, o konsultantas – žmogus, esantis šalia žmogaus, kuriam reikia pagalbos.
„Socialinis darbuotojas turi rūpintis žmogumi, jei žmogui nerūpi, darbas liks tik formalumas“, – įsitikinusi socialinė darbuotoja, kuri dažnai atveria piniginę, kai žmogus neturi nei maisto, nei higienos prekių, nei pinigų. už čekį po gydymo grįžti į laikino apgyvendinimo namus, iš kurių vykdo dažno paciento gyvenimą po gydymo.
Nepamirštamas pacientas V. Ringenei, kuris, neturėdamas nė cento kišenėje, pačioje darbo pradžioje užsuko į Laikinojo apgyvendinimo namus. Pakeliui liko laiko atviram pokalbiui, kurio metu Vaidutė sužinojo, kad žmogus gyvena asocialioje aplinkoje ir net nežinojo, kad dėl savo problemų gali kreiptis pagalbos, nebuvo girdėjęs, kad yra socialinių darbuotojų, kurie padeda deklaruotis. gyvenamąją vietą ir gauti jam priklausančias išmokas.
Ji taip pat pasakojo pacientui apie galimybę keisti gyvenimo būdą, kuris įmanomas įveikus priklausomybę nuo alkoholio, patarė, kur reikėtų kreiptis, jei nuspręstų keistis. Neseniai socialinė darbuotoja Vaidutė Ringene gavo šio paciento laišką, kuriame jam už tai padėkota. patarimų ir džiaugiasi, kad eina sveikimo nuo priklausomybės nuo alkoholio kelyje.
Socialinė darbuotoja labai džiaugėsi, kad žmogus ne tik įsiklausė į jos žodžius, bet ir padarė viską, kad sugrįžtų į visavertį gyvenimą. Tai socialinio darbuotojo pašaukimas – atkurti žmogaus savigarbą, kuri būtų postūmis keisti jo gyvenimą ir rūpintis ne tik socialine gerove, bet ir sveikata.
• Zita Katkenė, Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė.
Šią publikaciją paskelbė Lietuvos regionų naujienų portalas „Miestos naujienos“. Miesto naujienų portale galite rasti daugiau aktualių naujienų sau ir savo miestui.
